žvingauti

žvìngauti, -auja (-auna), -avo intens. žvengti: 1. S.Dauk, K, BzF204, L, BŽ489, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kč Arkliai po mišką žvìngauja kits kitą nesuvokdami J. Žvìngauna arkleliai, pririšti stovi DrskŽ. Ūkinykai jodinėja ant eržilų, sprandai išriesti, o tie žvìngauja Graž. Žirgas gi tartum suprasdamas jausmus savo valdono glaudėsi prie jo žvingaudamas iš lėto V.Piet. Paskui jis puolė į tvartus, ir ten jį pasitiko žvingaudamas eržilas, krizendamos kumelės M.Katil. Žirgai trypdamys žvingavo S.Dauk. Nei šaukė, nei laukė mane brolelis, žvingavo žvingavo stainioj žirgelis LTR(Rm). Težvìngau žirgelis po rūtų daržą, težibur žiedelis ant baltų rankų (d.) Tlž. Žvìngau[ja] žirgužėlis rugelių pūdymėly LB25. Ei užtars užtars manę žirgeliai, į manę žiūrėdami, teip balsiai žvingaudami ArchIV597(Vlkš). O aš nuėjau į žirgų stainią, žirgeliai žvìngau[ja], brolelio nėra JD23. ^ Geležinis eržilas su linine uodega padangėmis žvingau[ja] (varpas) KlvK104. 2. KŽ Mergos žvìngauna kuldamos J. Merga, nežvìngauk, eik prie darbo! J. Žvìngauja mergos su bernais, teip buvo, teip bus Ukm. Vakarais nežvìngaus liuob, būs nusidirbę Krš. Dar̃ čia leisiu bernus, kad jiej žvìngautų! DrskŽ. Nežvìngaukit, gavėnia, geriau pagiedokit graudus verksmus Rdm. Ko čia žvìngauji su tais vaikiais kaip kumelė?! Grg. Atlaidas – geria, prisigėrę žvìngauna, mušasi Brš. Pasigeria ir žvìngaudamas lekia Krs. Nei prie kvailiojančių berniokėlių, nei prie žvingaujančių merginų nepritampa V.Bub. Ko čia žvingauji kaip treigys? Žmonės pabus M.Katil. \ žvingauti; išžvingauti; nužvingauti; pažvingauti; sužvingauti; užžvingauti